Nyob rau hauv lub ntiajteb uas muaj kev hloov pauv thiab tsis muaj ib yam ruaj khov, qhov chaw uas tib neeg ib tug dag ib tug thiab cog lus tas tsis ua raws li tej lus cog tseg, ua rau peb tsis ntseeg tej lus cog tseg lawm. Tiamsis, peb muaj ib txoj kev cia siab rau ntawm Vajtswv, yog tus ua tiav txhua lo lus cog tseg nyob rau hauv Vajtswv lub sijhawm. Yog li thaum paub txog qhov no, peb yuav tau ua dabtsi?

Hnub no, yog hnub 24/08/2025, Kev thov Vajtswv txhua hnub thov caw sawv daws nrog kawm Vajtswv Txojlus ua ke nrog tus qhia Esteban Castro dhau ntawm Zaj kawm TUAV KOM RUAJ VAJTSWV TEJ LUS COG TSEG.

“Vajtswv xav kom cov uas yuav tau tej uas Vajtswv coglus tseg lawm paub tseeb hais tias Vajtswv yeej tsis hloov tej uas nws yuav ua, Vajtswv thiaj hais ib lo Ius tseemceeb ntxiv rau lo lus uas nws tau cog tseg lawm.  Yog li ntawd, ob yam no yeej hloov tsis tau; Vajtswv tsis hais dag. Peb cov uas khiav dim kev puastsuaj los nrog Vajtswv nyob lawm, peb thiaj yuav ua taus siab ntev tos yam uas peb cia siab hais tias yav tom ntej no peb yuav tau.” (Henplais 6:17-18).

Nyob nraum zoov ntawm qhov chaw kuv ua haujlwm dai ib daim duab uas kuv ntsia pom txhua hnub thaum kuv mus dhau. Daim duab ntawd kos txog lub sijhawm uas Xime-oos qhuas Vajtswv vim Vajtswv tau ua tiav Vajtswv tej lus cog tseg tias yawg yuav tsis tuag ua ntej ntsia pom tus Mexiyas (Lukas 2:26). Lukas 2:28-29 sau tias: “Xime-oos muab tus metub los puag thiab ua Vajtswv tsaug hais tias, Tus Tswv. nimno koj twb ua raws li koj coglus tseg lawm, thov koj coj kuv uas yog koj tus tubtxib mus kaj siab lug” . Tej uas Xime-oos tos twb xaus los lawm. Yawg lub qhov muag twb ntsia pom tus Cawm Seej. Yawg zoo siab hlo xaus yawg lub neej hauv ntiajteb.

Kuv xam tau lub sijhawm ntawd. Nyob rau lub sijhawm muaj suab nrov nroo ntws nyob sab nraum tuam tsev Yeluxalees, kuv xav tias yawg lub ntsej muag thaum ntawd: txaus siab thiab zoo siab heev thaum tau puag Metub Yexus hauv tes. Yawg lub siab puv npo kev nco Vajtswv tshav ntuj txog Vajtswv yog tus ncaj ncees. Tib txhij ntawd kuv kuj xav txog Malis thiab Yauxej nkawd, tej zaug nkawd kuj xav tsis thoob rau Xime-oos txoj kev zoo siab.

Vajluskub yog qhov chaw ntim puv npo Vajtswv tej lus cog tseg. Niaj hnub no, tsuas yog ntaus lo lus “Vajtswv tej lus cog tseg” saum fuab cua xwb, peb yuav txais tau ntau lo lus cog tseg. Tej zaug koj kuj ua qhov no thiab xav tsis thoob thaum nrhiav pom ib nqe Vajluskub twg tau sau rau koj lub caijnyoog, tshwj xeeb yog lub sijhawm uas koj cheem tsum kev txhawb zog ntawm sab ntsujlig. Nyob rau tej lub sijhawm ntawd, koj puas pom tias yus tau txhawb zog?

Ntau zaug, peb yeej tsis nkag siab zoo txog ib feem twg ntawd nyob hauv Vajtswv tej lus cog tseg. Tiamsis tom qab ib lo lus cog tseg yog Tus Tswv uas kav tagnrho txhua yam thiab tswjhwm txhua yam mus lawv li Nws lub siab nyiam. Tsis yog tej ntawd zoo kawg nkaus los? Vajtswv tej lus cog tseg rau koj puav leej nyob hauv Vajtswv txoj kev npaj, txawm yog tamsim no koj tsis tau nkag siab tag txhua yam.
Malis, uas yog Tswv Yexus niam, tej zaug yuav zoo siab heev thaum hnov tus cev lus Xime-oos tej lus. Yawg sau: “Xime-oos foom koob hmoov rau lawv thiab hais rau Malis uas yog Yexus niam hais tias, “Vajtswv xaiv tus metub no los ua kom cov Yixalayees ntau leej ntog thiab ntau leej sawv. Nws yog ib tug tseemceeb uas Vajtswv txib los, thiab yuav muaj ntau leej tawmtsam nws, thiab nws yuav muab tej uas neeg xav hauv nruab siab qhia rau sawvdaws paub, thiab yuav mob koj siab ib yam li rab ntaj chob” (Lukas 2:34-35).

“Ib rab ntaj yuav chob ti nkaus koj tus ntsujplig” yog cov lus cev lus txog Malis txoj kev mob siab uas nws yuav ntsib dhau thaum nws ntsia ntsoov nws tus tub tuag saum Ntoo Khaub Lig. Ntawm no yog ib qhov kev nthuav tawm mob siab heev, tiamsis thaum tej lus no muaj tseeb, nws ho muaj ib lub ntsiab lus tob heev: ntawd yog Tswv Yexus txoj kev tuag theej tib neeg ntiajteb lub txhoj, ib zaug xwb txaus lawm.

Tej uas Malis ntsib dhau ua rau peb pom tias muaj qee lo lus cog tseg tej zaug yuav ntsib dhau kev mob siab ua ntej uas nthuav tawm lub homphiaj ci ntsa iab. Txawm yog lub sijhawm ntawd Malis tsis tau nkag siab tas nrho, tiamsis tej lus cog tseg ntawd yeej tseem nyob hauv Vajtswv lub siab nyiam. Zoo li Malis, muaj ntau tus neeg nto npe hauv Vajluskub kuj ua haujlwm txais yuav Vajtswv tej lus cog tseg. peb yeej ib txwm hnov hais tias yuav tau tuav Vajtswv tej lus cog tseg kom ruaj. Qhov no puav leej yog. Thaum xeem Damaxes paub feem av uas tseg rau lawv, lawv sawv los mus ua rog txeeb kom tau feem av ntawd (Yausuas 19:47).

Ntawm no yog ib qhov piv txwv meej meej txog txoj kev ntseeg ua haujlwm. Txais yuav tej lus cog tseg tsis yog zaum tos, tiamsis yog sawv ua raws li tej uas Vajtswv tau cog lus tseg. Ib yam li ntawd, thaum peb txais yuav Vajtswv tej lus cog tseg, peb yuav tau ua haujlwm dhau los ntawm txoj kev ntseeg Vajtswv thiab tshais ruam mus nrog txoj kev ntseeg, zoo li ib tug neeg nce roob tuav txoj hlua ruaj ruaj thaum nws nce siab lawm.

Peb tabtom coj tus cwjpwm li cas rau ntawm Vajtswv tej lus cog tseg? Peb puas tab tom khiav mus rau ntawm tej lus cog tseg ntawd zoo li tab tom khiav mus rau ntawm qhov chaw nkaum, paub tias Vajtswv yog tus tswj, thiab muaj lub homphiaj zoo rau peb lub neej?

“Vajtswv xav kom cov uas yuav tau tej uas Vajtswv coglus tseg lawm paub tseeb hais tias Vajtswv yeej tsis hloov tej uas nws yuav ua, Vajtswv thiaj hais ib lo Ius tseemceeb ntxiv rau lo lus uas nws tau cog tseg lawm. Yog li ntawd, ob yam no yeej hloov tsis tau; Vajtswv tsis hais dag. Peb cov uas khiav dim kev puastsuaj los nrog Vajtswv nyob lawm, peb thiaj yuav ua taus siab ntev tos yam uas peb cia siab hais tias yav tom ntej no peb yuav tau.” (Henplais 6:17-18).

Tus sau tsab ntawv Henplais tau siv daim duab txog tus neeg khiav mus nkaum rau qhov chaw cawm siav nyob hauv Vajluskub Qub, yog qhov chaw uas tus neeg no tsis yog txhob txwm ua rau luag lwm tus tuag nws khiav mus cawmsiav rau tej chaw ntawd. Ib yam li ntawd, Tswv Yexus yog peb qhov chaw nkaum. Peb yog cov neeg cheem tsum kev zam txim thiab kev hlub.

Txhua zaug uas xav txog daim duab “lub nroog cawm siav”, kuv nco txog kuv lub neej ntawm Vajtswv lub xub ntiag. Tshaj txhua yam, kuv paub tias kuv cheem tsum Yexus Khetos. Kuv paub tias kuv yuav tau pheeb rau ntawm Vajtswv txoj kev hlub. Dhau ntawm Cawm Seej Tswv Yexus thiab Nws txoj kev tuag, peb tsis yog cov neeg txhaum lawm, tiamsis yog cov neeg tau txais kev cawmdim. Yuav tau nco ntsoov qhov ntawd! Khiav los cuag Tswv Yexus, tuav Nws tej lus cog tseg kom ruaj, yuav nrhiav tau qhov chaw nkaum cawm siav nyob hauv Vajtswv lub siab nyiam zoo.

Thov caw nrog kuv peb thov Vajtswv ua ke: Leej Txiv tus muaj kev hlub, ua Koj tsaug koj tau pub koj tej lus cog tseg thiab ncaj ncees ua tiav txhua yam uas koj tau hais txog kuv lub neej. Thaum kuv lub siab yoj yees thiab ua xyem xyav rau koj tej lus cog tseg, thov pab kom kuv nco txog koj txoj kev ncaj ncees dhau ntawm txhua nplooj ntawv hauv Vajluskub. Thov pub kom kuv tig rov qab mus ntsia kuv lub neej, ntsia tej xyoo dhau los Vajtswv tau tu kuv hauv Vajtswv txoj kev ua siab ntev thiab Vajtswv txoj kev hlub. Thov pub kom kuv ntseeg rau Vajtswv lub homphiaj zoo tseg rua kuv lub neej. Kuv thov hauv Tswv Yexus Khetos lub npe. Amees.

Cov kwv tij txhua tus, hnub no, nres thiab xav txog Vajtswv tej lus cog tseg. puas muaj lo lus cog tseg twg uas koj tos ntsoov Vajtswv yuav ua kom tiav nyob rau hauv yus lub neej? Tej zaug ntawd yuav yog kev kho zoo, lossis ib qhov kev hloov pauv twg hauv yus lub neej. Tiamsis, peb tsis yog nyob tos Vajtswv tej lus cog tseg, tiamsis yuav tau ua haujlwm los ntawm txoj kev ntseeg thiab tshais ruam mus raws li Vajtswv ua tus coj kev txhua hnub. thiab thaum koj hnov cuag li Vajtswv ntsiag to rau yus, yuav tau tuav kom ruaj Vajtswv tej lus cog tseg zoo li “tus tswg pheeb ruaj khov ntawm yus sab ntsujplig.”

Nyob zoo rau peb txhua tus, thov foom kom nej sawv daws tau txais koob hmoov zoo rau ib hnub tshiab thiab peb mam sib ntsib dua rau tagkis!

Tus phoojywg, yog koj xav paub ntxiv txog Tswv Yexus lossis koj muaj tej teeb meem twg, kev khuab xeeb twg xav hais qhia rau peb paub, thov nej sau ntawv cia nyob rau tom qab zaj kawm no, inbox ntawm peb tus fanpage hauv Facebook, lossis xa tuaj rau peb ntawm tus email: [email protected]. Tswv Yexus hlub koj. Thiab peb xav kom txuas tau nrog koj.

bình luận

Trở thành người đầu tiên bình luận cho bài viết này